Jonas Kastys (Knarkimas)

Knarkimas – sveikatos sutrikimų pranašas

 

Knarkimas – tai garsinis fenomenas, atsirandantis virpant (vibruojant) viršutinių kvėpavimo takų minkštiesiems audiniams. Nors apie knarkiančius žmones neretai kalbama su šypsenėle, knarkimą daugeliu atvejų turėtume vertinti kaip potencialiai rizikingą sveikatos sutrikimą, ne vien kaip anakdotišką ar aplinkiniams nemalonų buitinį reiškinį.

Visų pirma, knarkimas gali labai trikdyti aplinkinių (namiškių ir kt.) gyvenimą: lovos ar kambario partneris, kartais netgi kituose kambariuose besiilsintys  šeimos nariai dėl knarkiančio asmens  negali išsimiegoti ir pailsėti, todėl dieną būna  mieguisti, blogos nuotaikos. Kankinasi, nes gerai neišsimiega, nepailsi, ir pats knarkiantysis. Ilgainiui jam gali pasireikšti    lėtinio nuovargio simptomų, sumažėti darbingumas, kartais prasideda  depresija, apatija ar, priešingai,  atsiranda agresyvumo protrūkių. Pasitaiko, kad  neapsikentęs partnerio knarkimo keliamų kančių sutuoktinis netgi ryžtasi skyryboms ar keičia gyvenamąją vietą.

Biologiniu ir medicininiu  požiūriu, knarkimas turėtų būti vertinamas kaip sveikatai ar netgi gyvybei potencialiai grėsmingas patofiziologinis fenomenas. Priklausomai nuo intensyvumo ir kitų aplinkybių, knarkimas gali lemti įvairaus laipsnio (iki labai sunkaus) audinių hipoksiją, tai yra ląstelių deguonies badą. Tai  akivaizdžiai atspindi vadinamosios miego apnėjos -  trumpalaikis kvėpavimo sustojimas miego metu.

Ilgalaikis lėtinis įvairių organų ir audinių, ypač nervų ląstelių, deguonies trūkumas ne tik sutrikdo jų funkciją, bet ir skatina  aktyvų organizmo senėjimą, programuotą ląstelių žūtį - apoptozę.  Ypatingai nuo deguonies nepakankamumo kenčia ir greičiausiai pažeidžiamos   smegenų ląstelės.

Dėl hipoksemijos (deguonies trūkumo kraujyje) atsiranda hipotalamo (pagumburio) ir hipofizės nepakankamumas, blogėja ir smegenų kamieno, kuriame yra kvėpavimo centras, aprūpinimas deguonimi. Tai dar labiau pablogina situaciją: ryškėja ir sunkėja  kvėpavimo  sutrikimai, labai padidėja infarkto, aritmijų, insulto ir kitų gyvybei pavojingų kardiovaskulinių įvykių (būklių) pavojus.

Kardiologų turimi duomenys rodo, kad 37 proc. staigių koronarinių mirčių (nuo infarkto) yra susijusios su kvėpavimo sustojimu miego metu (miego apnėja). Kvėpavimo sustojimas miego metu dar pagilina hipoksemiją, skatina respiracinę acidozę, trombocitų agregaciją, aterotrombozines komplikacijas, aigi, veikia kaip  infarkto ar insulto „paleidžiamasis mechanizmas“.

Knarkimas ir miego apnėja yra pakankamai dažnas reiškinys. Tyrimų duomenimis, nuo kvėpavimo sustojimo miego metu kenčia  25-30 proc. knarkiančių asmenų.  Vis jie potencialiai rizikuoja savo sveikata ar netgi gyvybe.

JAV  Nacionalinė miego sutrikimų komisija nurodo, kad žmogaus, patiriančio kvėpavimo sustojimų miego metu:

• šeimyninio (taip pat ir seksualinio) bei socialinio visuomeninio gyvenimo kokybė pablogėja 15 kartų;

• sergamumas ir mirtingumas padidėja 12,5 karto;

• asmenys, kenčiantys nuo miego apnėjos, 2,5 karto dažniau patenka į autoavarijas, kuriose žūsta žmonių.

Profesionali knarkimo diagnostika

Knarkimas ir jį lydintys gyvybei potencialiai grėsmingi kvėpavimo sustojimai yra labai paplitę. Vis dėlto dauguma netgi sunkių knarkimo atvejų lieka be deramo dėmesio ir negydomi.

Specializuota knarkimo ir miego apnėjos diagnostika susideda iš fibroskopinio kvėpavimo takų tyrimo ir polisomniografijos.


Fibroskopinio tyrimo metu lanksčiu fibroskopu (jo diametras tik 3 mm) apžiūrimi viršutiniai kvėpavimo takai  - nosies ertmė, nosiaryklė, liežuvio šaknis, balso stygos ir kitos struktūros. Atliekami specialūs mėginiai, siekiant nustatyti knarkimo priežastį.

Polisominografijai panaudojamas specialus  mobilus kompiuterinis modulis. Kaip juo naudotis,  pacientui paaiškinama prieš tyrimą, konsultacijos metu.

Tyrimas atliekamas paciento namuose, nedalyvaujant gydytojui. Kitą dieną aparato užfiksuoti duomenys  iššifruojami ir išanalizuojami, pagal kompiuteryje įrašytus miego fiziologijos parametrus gydytojas   sudaro individualų pacientui knarkimo bei miego apnėjos gydymo planą.

Knarkimo gydymas


Knarkiantys žmonės retai kada patys pastebi šį savo negalavimą. Labiausiai dėl naktinių namiškio „serenadų“  kenčia knarkiančiojo artimieji, jie ir iškelia ultimatumą bei paskatina gydytis, susirūpinę triukšmingojo šeimos nario ir savo paties sveikata bei gerove.

Įvairiose šalyse atlikti tyrimai rodo, jog partnerio knarkimas sutrikdo kitų namiškių miegą, sukelia depresiją ar ažitaciją, mažina darbingumą, gali tapti buitinių konfliktų ar netgi traumų priežastimi. Pats knarkiantysis savo “giedojimo” negirdi, tačiau  jis privalėtų labiaus nei kiti susirūpinti  savo sveikata: knarkimas įspėja apie rimtą pavojų sveikatai ar netgi gyvybei!

 

Kuo pavojingas knarkimas?

Fizikiniu požiūriu, knarkimas yra tik fonetinis,  garso fenomenas. Medicininiu požiūriu -  tai ligos simptomas (signalas), ne mažiau reikšmingas  kaip  skausmas. Knarkimas gali būti įvairių sveikatos sutrikimų požymis, kita vertus, jis  pats per se gali sukelti įvairių negalavimų ir ligų.

Knarkimas ypač pavojingas, jeigu jo metu pasireiškia miego apnėja - kvėpavimo sustojimas.

Knarkimas – infarkto ir insulto “mygtukas”


Knarkimas sutrikdo normalų visavertį kvėpavimą, todėl kraujas blogiau įsotinamas deguonies (hipoksemija), o audiniuose pasireiškia hipoksija (ima trūkti deguonies). Šie patofiziologiniai fenomenai būna dar sunkesni, jei knarkimą lydi miego apnėja.

Galvos smegenų hipoksija aktyvina simpatinę autonominę nervų sistemos: staiga padidėja širdies susitraukimų dažnis, pakyla arterinis kraujospūdis, gali atsirasti širdies  ritmo sutrikimų. Didėja infarkto,  insult ir staigios mirties  rizika.

Kaip jau minėta, pats knarkiantysis gali nė nežinoti  turįs  šį sveikatos sutrikimą, kol apie tai jo neinformuoja namiškai ar kiti artimai bendraujantys žmonės. Vis dėlto yra simptomų ir požymių, kurie ir pačiam asmeniui gali padėti įtarti turint knarkimo problemą ir miego apnėją.

Tokie požymiai: yra

• nuovargis iš ryto (nepailsi po nakties miego);

• sunki galva nubudus;

• rytais pakilęs arterinis kraujospūdis;

• sunkiai gydoma/kontroliuojama hipertenzija;

• mieguistumas dieną;

• mieguistumas, apimantis  skaitant ar žiūrint televizorių;

• dažni prabudimai nakties metu;

• oro trukimo pojūtis miego metu;

• skausmai širdies plote arba širdies ritmo  sutrikimai naktį;

• lėtinis nuovargis;

• kūno svorio priaugimas;

• rėmuo naktimis.


Gydymo svarba

Galima paminėti daug priežasčių, kodėl knarkimas dažnai yra ignoruojamas ir negydomas. Viena jų – efektyviam knarkimo gydymui reikalinga  sudėtinga ir brangi aparatūra, jos įsigyti anksčiau galėjo tik turtingos   klinikos, turinčios  miego laboratoriją.

Kita ne mažiau svarbi priežastis  - knarkimas iki šiol nelaikomas liga, tuo labiau rimta, todėl aptarinėjamas daugiausia kaip estetinės medicines problema. Natūralu, kad tokiame kontekste sunku tikėtis, jog knarkimas būtų gydomas stacionare, o už gydymą mokėtų ligonių kasos, tai yra sveikatos draudimas.

 

Miego fiziologijos tyrimai ir knarkimo priežasties

 

Polisomniografija –  tai metodas, padedantis išaiškinti miego sutrikimo charakteristikas ir nustatyti pagrindines knarkimo priežastis. Neatlikus polisomniografinio tyrimo nerekomenduojamos jokios    knarkimo gydymui taikomos chirurginės manipuliacijos,  kaip antai liežuvėlio (uvula) patrumpinimas arba migdolų (tonzilių) šalinimas. Laikai, kai net žymiausi otorinolaringologai knarkimą gydydavo  „iš akies”, praėjo.

Knarkimo priežasčių nustatymas nėra varginantis ar ilgai trunkantis procesas. Dėl polisomniografino tyrimo šiandien jau nebūtina gultis 2-3 dienoms į stacionarą, miego tyrimų laboratoriją. Šį tyrimą pacientui galima atlikti jo namuose, įprastinėje aplinkoje, tiesiog paciento lovoje. Gydytojo dalyvavimas nereikalingas. Polisomniografiniam tyrimui reikalingas tik šiuolaikinis specialus kompiuterinis modulis.

Knarkimo priežastims nustatyti taip pat būtinas  endoskopinis viršutinių kvėpavimo takų ištyrimas. Tyrimui naudojamas lankstus laringofibroskopas -  prietaisas, kuriuo be skausmo galima gerai apžiūrėti nosies, ryklės ir apygerklio ertmes.

Šią sudėtingą įrangą privalo turėti visos save gerbiančios šiuolaikinės medicinos įstaigos, pretenduojančios teikti efektyvias knarkimo gydymo paslaugas.

Tik atlikus polisomniografiją ir endoskopinį viršutinių kvėpavimo takų ištyrimą fibrolaringoskopu galima patikimai kompleksiškai įvertinti paciento kvėpavimo takų  būklę, nustatyti knarkimo priežastį, miego sutrikimo pobūdį bei mechanizmą ir parinkti
banner banner banner banner

Viešoji Įstaiga Naujininkų poliklinika | Kodas 124243990 | Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre | Dariaus ir Girėno g. 18, LT-02169 Vilnius | AB Swedbank | A. s. LT417300010002461178 | Faks. (8 5) 216 6830 | Administracijos tel. (8 5) 216 4435 | Registratūros tel. (8 5) 216 4437, (8 5) 216 4438 | El. paštas naupol@gmail.com

© 2018. Visos teisės saugomos