Kartais nerimas atsiranda tarsi iš niekur. Viduje kyla įtampa, nors iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo gerai. Dažnai tai ženklas, kad vienas svarbiausių žmogaus psichologinių poreikių – saugumo poreikis – nori būti išgirstas.

Vaikų ir jaunimo palankių paslaugų kabineto medicinos psichologė Evelina Riepšaitė kviečia sustoti ir pažvelgti į tai, kas vyksta mūsų viduje: ko mums iš tikrųjų reikia, kodėl kartais jaučiamės neramūs ir kaip galime geriau pasirūpinti savimi.

Psichologė parengė psichoedukacijos ciklą apie svarbiausius žmogaus psichologinius poreikius, jų svarbą asmenybės augimui bei psichoemocinei gerovei ir dalijasi naudingais patarimais, kaip kiekvienas mūsų gali atpažinti savo tikruosius poreikius ir juos atliepti.

Šiandien plačiau apie poreikį būti saugiam.

Kas yra saugumo poreikis?

Žmogui reikia daugiau nei tik maisto ar stogo virš galvos. Mums taip pat reikia emocinio saugumo – jausmo, kad aplinka yra pakankamai nuspėjama, kad galime atsipalaiduoti, būti savimi ir pasitikėti tuo, kas vyksta aplink.

Kai šio jausmo trūksta, atsiranda įtampa, nerimas, sunkiau susikaupti, sunkiau būti su kitais žmonėmis.

Dažnai saugumo poreikis pasireiškia labai paprastais dalykais. Pavyzdžiui, noru žinoti planą rytdienai, poreikiu iš anksto pasiruošti kelionei ar egzaminui, noru suprasti, apie ką galima kalbėtis su nauju pažįstamu ir jaustis patogiai.

Tai visiškai natūralu. Emocinio saugumo reikia kiekvienam žmogui.

Kaip atpažinti saugumo poreikį?

Saugumas nėra viena emocija. Jis pasireiškia daugelyje kasdienių situacijų.

Ramybė.
Kai ilsiesi nori, kad niekas netriukšmautų, kai namie artimieji pykstasi, jautiesi liūdnas, tau neramu ar nepatogu.

Kontrolė.
Ar yra nutikę taip, kad mokytojas praneša apie artėjantį kontrolinį, bet nepasako kada jo tikėtis? Prisimink kaip jauteisi. Poreikis jausti kontrolę reiškia, kad gali tinkamai suplanuoti laiką mokytis ar dirbti, tai atneša ramybę, leidžia labiau pasitikėti savimi.

Teisingumas.
Tau svarbu, kad žmonės laikytųsi taisyklių, jei sausainių dėžutėje lieka vienas sausainis, o jo nori tiek tu, tiek tavo brolis ar sesė, reikalausi jį dalintis per pusę.

Tvarka.
Tave erzina kai diena neturi aiškaus plano. Tau nėra būtina suplanuoti kiekvieną minutę, bet turėti šiokį tokį įsivaizdavimą nuo ko galėsi pradėti rytą ir kokie dienos darbai – būtina. Kitas pavyzdys: daiktai turi būti savo vietose, bet tai nereiškia, kad jie puikiai surūšiuoti, galbūt mėgsti, kad tavo knygos padėtos ant kėdės vietoj lentynos, tai yra tavo tvarka ir tu ją supranti geriausiai.

Rutina.
Vaikams ir jauniems žmonėms tai atrodo nebūtina, bet žmogus – įpročio sutvėrimas ir jaučiasi daug geriau kai turi pastovią dienos rutiną, sveiką miego ir mitybos rėžimą.

Privatumas.
Norisi turėti erdvę, kurioje gali būti tik tu: savo kambarį, savo mintis, savo telefoną. Nenori, kad tėvai eitų į tavo kambarį nepasibeldę, neatsiklausę imtų daiktus, mintis, kad kažkas gali paimti tavo telefoną gąsdina ir kelia nerimą.

Ribos.
Tau svarbu, kad pamoka neužsitęstų po skambučio, kartais labai norisi pasakyti draugui „ne“ – tai labai normalu, visi norime turėti susitarimus ir kad jų būtų laikomasi. Kartais svarbiausia saugumo dalis yra galimybė pasakyti „ne“ ir žinoti, kad tai bus priimta.

Pagarba.
Visiems reikia jausti, kad mūsų nuomonė svarbi ir kad su mumis bendraujama pagarbiai. Nori, kad su tavimi bendrautų mandagiai, taikiai išklausytų tavo nuomonę.

Saugumą kuria ne tobulos sąlygos.

Kartais gali atrodyti, kad saugumas priklauso tik nuo kitų žmonių ar aplinkybių. Tačiau jis dažnai prasideda nuo mažų dalykų, kuriuos galime padaryti patys.

Pavyzdžiui, jei studijuoji ir tavo dienotvarkė nuolat keičiasi, gali būti sunku laikytis griežtos rutinos. Tačiau vis tiek gali pasirūpinti dalimi dalykų: reguliariu miegu, valgymu, poilsiu.

Net ir nedideli sprendimai gali padėti sukurti daugiau stabilumo kasdienybėje.

Šios savaitės praktika

Skirk šią savaitę savo saugumo poreikiui stebėti ir geriau jį suprasti.

• Stebėk savo emocijas. Jei pajauti įtampą ar nerimą, paklausk savęs: ko man dabar labiausiai reikia?
• Ryte susidaryk paprastą dienos planą. Palik vietos poilsiui ir būk lankstus, jei planas keisis.
• Jei jauti nerimą, pagalvok, kas padėtų jaustis saugiau: pokalbis su draugu, informacijos apie situaciją paieška ar pagalbos paprašymas.
• Praktikuok ramybę taip, kaip tau tinka: skaityk, eik pasivaikščioti, klausyk muzikos, žaisk kompiuterinius žaidimus ar užsiimk kita tau patinkančia veikla.
• Vakare trumpai įsivertink savo dieną: kaip jautiesi, kai daugiau dėmesio skiri savo saugumo poreikiui?

Kviečiame sekti psichoedukacijos ciklą poliklinikos tinklalapyje ir socialiniuose tinkluose: Facebook, Instagram.