Pirmoji klasė – iššūkis ne tik vaikui. Ką daryti, kad šis rugsėjis būtų ramesnis visai šeimai?
Štai 7 medicinos psichologės Evelinos Riepšaitės patarimai, kaip padėti savo pirmokui (ir sau!) lengviau įžengti į naują gyvenimo etapą.
1. Išlikite ramūs, nes vaikai jaučia mūsų nerimą, net jei jo garsiai neišsakome. Kuo ramesni būsite jūs, tuo ramesnis bus ir vaikas.
Tėvai dažnai jaučia įtampą prieš rugsėjo pirmąją, kuri susijusi ne tik su būtinybe suprasti ugdymo procesą: „Kur ir kada mano vaikas pradės savo mokyklos kelionę?“, „Kokios mokyklinės priemonės dabar būtinos?“, „O kokie pieštukai geriausiai atitiks tiek mokytojos, tiek vaiko poreikius?“.
Vyksta ir svarbūs pokyčiai tėvų ir vaiko gyvenimuose: vaikui pradėjus pirmąją klasę keičiasi šeimos ryto ir visos dienos rutina „Kaip spėsiu vaiką nuvežti į mokyklą ir po to nuvykti į darbą?“, tėvai įsitraukia į vaiko ugdymo procesą „Kiek laiko vakare galėsime skirti papildomam mokymuisi?“, o vaikui keičiasi aplinka, žmonės „Ar susirasiu draugų?“. Visi šie pasvarstymai bei jaučiamas jaudulys ar nerimas labai tikėtini ir normalūs. Pirmieji vaiko metai mokykloje – reikšmingas tiek jo, tiek tėvų gyvenimo įvykis, kuris atneša daug pokyčių ir jausmų.
Tėvams labai svarbu prisiminti, jog nereikia suprasti viso pokyčio proceso iš karto. Pirmomis dienomis gali kilti daug klausimų, o atsakymus rasite palaipsniui. Gali kilti noras sau sakyti: „Aš nejaučiu nerimo“, o išties šio jausmo bijoti nereikia, geriau jei pastebite nerimą, jį priimti kaip normalią naujos patirties dalį.
Bandymas nerimą nuslėpti dažnai būsimam pirmokui kelia neužtikrintumo jausmą. Jei visgi nerimaujate, būkite atviri su savo vaiku. Kvieskite pasikalbėti: savo nerimą įvardykite kaip normalią patirtį, priminkite, jog nerimaujate, nes tai nauja patirtis ir tikite, kad viskas susiklostys puikiai „Tu pradedi mokyklą ir tau tai visiškai nauja patirtis, man kaip mamai tai irgi nauja ir aš šiek tiek nerimauju, bet tai normalu ir aš tikiu, jog tau ten patiks ir viskas seksis kuo puikiausiai“.
2. Leiskite vaikui tvarkytis pačiam – tegul pats susideda kuprinę ar apsirengia. Atrodo smulkmena, bet tai augina pasitikėjimą savimi.
Jausdami įtampą dėl pradžios mokykloje tėvai dažnai pereina į „veiksmą“, ruošia vaiko aprangą, mokyklines priemones, kartoja, ko svarbu nepamiršti. Tėvai tokiu būdu nori savo vaikui padėti ir sumažinti tikimybę, jog kažkas vyks „ne taip“. Svarbu sau priminti, jog už mokyklos durų vaikas mokysis tvarkytis vienas. Tam, kad ši patirtis vyktų sklandžiau, naudinga leisti patirti savarankiškumą ir sėkmę dar iki pirmųjų pamokų mokykloje. Kai leidžiate vaikui pačiam susikrauti penalą ar kuprinę, tarsi rodote jam: „Aš tikiu, jog tu gali, žinai ką darai, tu jau kai ką moki, jei reikia, esu šalia ir tu gali manęs klausti“.
Kai vaikas tiki, kad gali pats susikrauti kuprinę, jis gali patikėti, jog įveiks pirmųjų dienų mokykloje iššūkius.
3. Kalbėkitės, paklauskite, gal jis dėl kažko nerimauja, o gal ko nors laukia su nekantrumu. Kartais užtenka tiesiog išklausyti.
Ką darote laukdami pokyčių savo darbe? O gal jūsų laukia nauja darbinė komandiruotė? Kai kažko laukiame – kalbamės. Pirma klasė vaikui – naujas įvykis, gyvenimo etapas. Pokalbis apie tai, ką galvoja jūsų vaikas, ko labiausiai laukia ar kas kelia daugiausia šiame pokytyje jaudulio ar neužtikrintumo, gali padėti. Per tokį pokalbį jausmus galime ne tik normalizuoti, bet kartais net sumažinti neaiškumo: galbūt vaikas nerimauja, kad neras kur mokykloje yra valgykla ar rūbinė „Tai labai svarbūs klausimai, jei nori mes ryt galime nueiti pasižvalgyti arba visada galėsi paklausti mokytojos“. Akcentuokite ir tai, kas smagaus laukia šiame pokytyje: „kas tau smagu tame, jog pradėsi mokyklą?“, „Ko norėtum išmokti?“, „Kokius žaidimus žaisti norėsi su naujaisiais klasiokais?“. Svarbiausia – kalbėtis atvirai ir su nuoširdžiu smalsumu domėtis tuo, apie ką galvoja jūsų vaikas.
4. Sukurkite ryto ritualą, kažką malonaus, kas padės lengviau keltis ir nusiteikti dienai.
Rami ir neskubi ryto rutina padeda lengviau pasiruošti dienos iššūkiams. Aiškios ryto rutinos turėjimas gali sumažinti nerimą dėl to, jog galite nespėti, o kai viskas daroma palaipsniui ir tinkamu laiku, tiek jūs, tiek vaikas pajaus galintis spręsti problemas bei jaustis gerai. Mažas ryto ritualas gali būti tiesiog švelnus žadinimas vaiką apkabinant ar paglostant, galbūt galite nuspręsti dėl pusryčių, kurie visiems būtų skanūs ir smagūs, jei turite augintinių, ryte galite skirti laiko su jais pasisveikinti ar trumpam pažaisti. Naujose situacijose naudinga turėti tai, kas pažįstama ir miela.
5. Neperkraukite tvarkaraščio – pirmieji mėnesiai patys sunkiausi, tad palikite vaikui laiko tiesiog priprasti prie naujo ritmo.
Tėvai nori, jog jų vaikas patirtų sėkmę ir tai labai suprantama. Pirmaisiais mėnesiais prisiminkite, jog sėkmė – sklandus įsiliejimas į ugdymo procesą. Po pamokų vaikui naudinga turėti laiko poilsiui, užsiimti malonia veikla ar tiesiog pasėdėti tylioje ramioje aplinkoje. Kai jausite, kad vaikas įprato prie mokyklos rutinos, galite su juo pasikalbėti ir išsiaiškinti, kokios popamokinės veiklos jam būtų įdomios, ar jis pasiruošęs pradėti dar vieną naują veiklą.
6. Būkite kantrūs – kiekvienas vaikas prisitaiko savaip ir pagal savo tempą.
Valdykite savo lūkesčius. Kartais vaikai pirmomis savaitėmis mokykloje gali būti drovūs, irzlūs, išsakyti, jog eiti nenori. Skirkite laiko kalbėti apie tai, kaip sekasi, kas tinka ir patinka, o kokie dalykai dar kelia nerimą. Pirmasis pusmetis mokykloje dažnai vadinamas adaptaciniu laikotarpiu. Per šį laiką vaikas susipažįsta su aplinka, taisyklėmis, kuria naujus ryšius su žmonėmis. Svarbu, jog tėvai būtų pasiruošę priimti, jog vaikas šiuo metu gali patirti kiek daugiau diskomforto nei įprasta. Jei praėjus adaptaciniam laikotarpiui vis dar pastebite pokyčius vaiko savijautoje ar elgesyje, verta pasikonsultuoti su specialistu.
7. Pagirkite už pastangas, o ne tik už rezultatą – tai kur kas labiau motyvuoja nei pažymys.
Vaikai, kaip ir suaugę, yra linkę abejoti savimi, o vaikų pasitikėjimo savimi pagrindas dar tik formuojasi. Todėl suaugę turi ne tik skatinti daryti geriau, bet ir pastebėti, kas sekasi jau dabar: „Tu labai puikiai atsikeli ir susiruoši į mokyklą“, „Mokytoja sakė, jog labai stengiesi suprasti užduotis, aš tuo džiaugiuosi“, „Labai smagu, kad pertraukų metu bendrauji su kitais vaikais“. Šie dalykai suaugusiam gali atrodyti maži ir akivaizdūs, o vaiko patirtyje tai labai reikšminga savęs suvokimui ir vidiniam augimui.
Pirmoji klasė – naujas etapas ne tik vaikui, bet ir visai šeimai. Jums nereikia turėti visų atsakymų iš karto. Užtenka būti šalia, išlikti ramiems ir kantriems. Ir tai – pagalba, kokios jūsų pirmokui reikia pirmiausia.