Demencija – tai ne vien paprastas atminties silpnėjimas ar senėjimo požymis. Tai rimtas sveikatos sutrikimas, kurį sukelia įvairios smegenų ligos. Sergant demencija, pamažu silpnėja tokios svarbios funkcijos kaip atmintis, mąstymas, kalba, orientacija, gebėjimas priimti sprendimus. Svarbu suprasti, kad demencija nėra neišvengiama senatvės dalis – tai liga, kuriai galima padėti anksti ją atpažinus.
Kaip dažnai pasitaiko demencija?
Lietuvoje šiuo metu demencija diagnozuota daugiau kaip 40 tūkst. žmonių. Manoma, kad dar nemaža dalis atvejų lieka nenustatyti. Prognozuojama, kad ateityje sergančiųjų skaičius didės, nes visuomenė sensta. Vyresniame amžiuje rizika susirgti demencija yra didesnė: tarp 60–64 metų žmonių ji reta, tačiau sulaukus 90-ies ja gali sirgti net trečdalis.
Pastebėta, kad moterys serga dažniau nei vyrai. Be to, jos dažniausiai ir rūpinasi artimaisiais, sergančiais demencija.
Kokios yra demencijos rūšys?
Demencija gali pasireikšti įvairiomis formomis. Dažniausios iš jų:
- Alzheimerio liga – tai pati dažniausia demencijos priežastis. Ji siejama su smegenų ląstelių nykimu.
- Kraujagyslinė demencija – išsivysto dėl smegenų kraujotakos sutrikimų, pavyzdžiui, po insulto.
- Kitos retesnės formos – Lewy kūnelių ar frontotemporalinė demencija.
Kokie simptomai turėtų kelti nerimą?
Demencijos požymiai atsiranda pamažu ir laikui bėgant stiprėja. Į gydytoją vertėtų kreiptis, jei pastebite:
- užmaršumą, ypač kai pamirštami neseniai vykę įvykiai ar kartojami tie patys klausimai;
- sunkumus planuojant ar tvarkant kasdienius reikalus;
- pasiklydimą gerai pažįstamoje aplinkoje;
- sunkumus kalboje – pamirštami žodžiai, sunkiau išsakyti mintis;
- nuotaikos pokyčius, dirglumą, nerimą ar apatiją;
- sudėtingesnių kasdienės veiklos užduočių (maisto gamybos, tvarkymosi, apsipirkimo) nebegalėjimą atlikti taip, kaip anksčiau.
Vėlesnėse ligos stadijose žmogus gali nebeatpažinti artimųjų, prarasti gebėjimą bendrauti ar savarankiškai pasirūpinti savimi.
Pagalba ir gydymas
Šiandien visiškai išgydyti demencijos negalime, tačiau ankstyvas kreipimasis į medikus gali padėti sulėtinti ligos eigą, palengvinti simptomus ir suteikti reikiamą pagalbą.
- Pirmiausia – šeimos gydytojas. Jis įvertins Jūsų būklę ir prireikus nukreips pas neurologą, geriatrą ar psichiatrą.
- Vaistai ir kitos priemonės. Specialistai gali paskirti gydymą, kuris padeda pristabdyti ligos progresavimą ir suvaldyti tokius simptomus kaip nerimas, nemiga ar dirglumas.
- Psichologinė pagalba. Psichologas ar psichoterapeutas padeda prisitaikyti prie ligos, lengviau susidoroti su emocijomis.
- Socialinės paslaugos. Yra dienos centrai, pagalba namuose, taip pat paramos priemonės artimiesiems, kurie rūpinasi sergančiaisiais.
Kaip padėti sau ir artimajam?
- Stenkitės palaikyti aiškų dienos režimą, nes pastovumas suteikia saugumo.
- Kalbėkite paprastai, neskubėdami, neapkraukite daug informacijos iš karto.
- Svarbi aplinka: vaistus laikykite specialiose dėžutėse, daiktus – visada matomose vietose.
- Nepamirškite judėjimo – reguliarus vaikščiojimas ar kiti pratimai padeda ir kūnui, ir smegenims.
- Naudinga užsiimti veiklomis, kurios lavina protą: skaitymu, galvosūkiais, rankdarbiais.
Demencija paliečia ne tik sergantį žmogų, bet ir visą jo šeimą. Todėl svarbiausia – nelikti vieniems. Naujosios Vilnios poliklinikoje Jums padės šeimos gydytojai ir specialistai, pasirengę atsakyti į klausimus bei suteikti reikiamą pagalbą. Kuo anksčiau kreipsitės, tuo daugiau galimybių sulėtinti ligos eigą ir pagerinti gyvenimo kokybę tiek sergančiajam, tiek jo artimiesiems.