Perfekcionizmas dažnai atrodo kaip siekis padaryti viską kuo geriau. Tačiau medicinos psichologė Evelina Riepšaitė atkreipia dėmesį, kad tam tikrais atvejais jis tampa kliūtimi gerai savijautai ir kasdieniam gyvenimui.
Psichologė sako, jog perfekcionizmas nėra vien labai aukšti reikalavimai sau. Perfekcionizmas tampa problema, kai sau keliamų standartų pasiekti neįmanoma ne dėl įgūdžių ar pastangų trūkumo, o dėl to, kad šių reikalavimų tiesiog neįmanoma įvykdyti.
Kai pradedame pastebėti, jog perfekcionistiškas mąstymas bei elgesys trukdo kasdienėse veiklose, bendravime, lemia emocinius sunkumus, galime pamatyti prasmę keistis.
Dažnai galime nepastebėti, jog elgiamės perfekcionistiškai, bet tikrai patiriame pasekmes. Pirmas žingsnis labiau subalansuotų reikalavimų ir elgesio link – įsivardyti, ką man kainuoja mąstyti ir elgtis būtent taip.
Antras žingsnis: ieškoti, kaip atrodo mano perfekcionizmas.
Kokių minčių žvalgytis?
Perfekcionistiškai besielgiantys žmonės turi minčių, kurias galima vadinti mąstymo klaidomis:
- „Viskas arba nieko“ – mąstymo klaida, kai situacijos vertinamos kraštutinumais, o tarpiniai vertinimai neegzistuoja. Pavyzdžiui, „Jei nesu geriausias, esu nevykėlis“, „Jei neatlieku visos treniruotės iki galo, vadinasi, nesportavau“, „Jei vieną dieną nedirbsiu, esu tinginė“.
- Katastrofizavimas – mąstymo klaida, kai automatiškai galvoji apie patį blogiausią variantą. Pavyzdžiui, „Pradėjo lyti, nebegalime eiti prie jūros, atostogos sugadintos“, „Viskas žlugs“, „Mano pažymiai blogėja. Neįstosiu ten, kur noriu. Mano ateitis sugadinta“.
- Perdėta savikritika – tai etikečių klijavimas, kuriam užtenka vieno įrodymo. Pavyzdžiui, „Padariau klaidą – nieko nesugebu“, „Nepavyko pasirodymas – aš nevykėlė“.
- Mąstymas „turiu“, „privalau“, „reikia“ teiginiais – griežtos taisyklės sau arba kitiems. Pavyzdžiui, „Privalau viską padaryti idealiai“, „Neturiu teisės suklysti“, „Visada turiu būti produktyvus“.
Pastebėjęs mąstymo klaidą ar itin griežtą taisyklę, gali sustoti ir paklausti savęs: ar ši mintis tikrai atitinka realybę?
- „Jei nesu geriausias, esu nevykėlis“ – realistiškesnė mintis „Kai kuriuose dalykuose esu šaunus, yra kai kas, ko ir nemoku“
- „Viskas žlugs“ – „Dalykai vyksta ne taip, kaip norėčiau, bet galiu siekti geriausio šioje situacijoje“.
- „Padariau klaidą – nieko nesugebu“ – „Padariau klaidą, dauguma žmonių kartais klysta, galiu siekti ją ištaisyti“.
- „Privalau viską padaryti idealiai“ – „Aš noriu padaryti darbą kaip įmanoma geriau“.
Keičiant nenaudingus mąstymo būdus, gali keistis ir elgesys. Bet nepamiršk, jog elgesio keitimas taip pat svarbi perfekcionizmo mažinimo dalis.
Pastebėjęs, jog norisi vėl „dailinti“ darbą – sustok, primink sau, jog neprivalo būti tobula, įsivertink kaip šiuo metu tavo darbas atrodo iš šono ir skatink save daryti šiek tiek mažiau, nei norėjosi iš pradžių.
Leisk sau patirti, kad pakankamai geras rezultatas dažnai atneša ne mažesnę sėkmę nei tobulumo siekis. Tik skirtumas tas, kad jis kainuoja gerokai mažiau energijos ir nerimo.
