Kas tai yra panikos priepuoliai? Kaip jie kyla, kaip atsiranda?
Panikos priepuoliai yra staiga kylantys stiprūs nerimo priepuoliai, kuriuos lydi intensyvūs ir gąsdinantys kūno pojūčiai: greitas širdies plakimas, padažnėjęs kvėpavimas bei jausmas, kad trūksta oro, prakaitavimas, galvos svaigimas, drebulys ar realybės pojūčio sutrikimai. Kartu atsiranda labai stipri baimė ir mintys, jog nutiks kažkas baisaus: „tuoj mirsiu“ arba „išprotėsiu“. Ir nors panikos priepuoliai yra visiškai nepavojingi, tuo metu juos patiriančiam žmogui taip neatrodo. Panikos priepuolius patiriantys žmonės tiki, kad jų patiriami simptomai liudija apie fizinės sveikatos problemas, labai nerimauja, kad priepuolis gali pasikartoti, todėl pradeda dažniau stebėti save ir savo pojūčius. O stebėdami mes natūraliai tampame pastabesni bet kokiai su tuo susijusiai informacijai. Tokiu būdu panikos priepuolius patiriantis žmogus greičiau pastebi savo kūno pokyčius (pvz. pagreitėjusį širdies plakimą išgėrus kavos ar staiga išlipus iš lovos) ir interpretuoja juos kaip artėjantį priepuolį, išsigąsta ir tokiu būdu vėl paleidžia „panikos mechanizmą“. Panikos priepuoliai – tarsi uždaras ratas kuriame pradeda suktis žmogus.
Ar žmogus gali kaip nors pats su tuo susitvarkyti?
Pirmi panikos priepuoliai neretai įvyksta įtemptais gyvenimo momentais kuomet išsibalansuoja vegetacinė nervų sistema, tad gyvenimo būdo pokyčiai yra svarbi pagalbos sau dalis: svarbu reguliarus kokybiškas miegas ir poilsis, fizinis aktyvumas (optimalu – 3-4 kartai per savaitę 40-60min. intensyvios veiklos), nepiktnaudžiavimas svaigalais, kava, energetiniais gėrimais. Suvaldyti panikos priepuolius galima praktikuojant kvėpavimo pratimus, veiksmingai nerimą mažina mindfulness meditacijos, joga. Yra ir interaktyvių programėlių, kurias galima atsisiųsti į telefoną ir praktikuoti mokantis nurimti ir atsipalaiduoti.
Kokią pagalbą siūlo poliklinikos psichologai, psichiatrai ir pan. ?
Panikos priepuolius patiriantys žmonės labai nenori patirti nerimo ir stengiasi jo išvengti, tad psichologo konsultacijų metu mokomasi priimti nerimą kaip natūralų mūsų gyvenimo dalyką, gal nelabai malonų, bet tokį, kuris atlieka tam tikrą funkciją mūsų gyvenime ir su kuriuo galima išbūti ir gyventi. Konsultacijų metu paprastai dirbama su stiprų nerimą sukeliančiomis paniką patiriančio žmogaus mintimis, bei su vengiančiu elgesiu, kuomet mokomasi išbūti nerimą keliančiose situacijose. Taip pat mokomasi pažinti savo jausmus ir juos reguliuoti. Gydytojas psichiatras panikos sutrikimo gydymui gali skirti medikamentų. O kartais taikomas kombinuotas gydymas, kuomet derinami medikamentai ir psichologo konsultacijos.
