Ką atsakai kai tavęs klausia „kaip tu?“, „gerai“, „normaliai“, „okey“, galbūt kartais sustoji ir pagalvoji, o kaip dar galiu apibūdinti tai, ką jaučiu?

Mes galime jausti daug, kartais jaučiamės liūdni, sudirgę, pavargę, nerimaujame, atrodo, kad tiesiog negalime apčiuopti to, kas iš tikrųjų esame. Visi šie patyrimai – emocijos ir jausmai visiškai normalūs, jie nori būti pamatyti tiek mūsų pačių, tiek mūsų artimųjų. Emocinė savijauta neturi likti šešėlyje, galime rinktis kalbėti apie savo jausmus, o atviras pokalbis ypač svarbus kai jauti, kad visko per daug, sunku dalyvauti kasdieniame gyvenime. Tu gali rinktis savo emocijų pasaulyje nelikti vienas.

Medicinos psichologė Evelina Riepšaitė padeda geriau pažinti emocijų pasaulį ir skatina drąsiau prabilti apie savo savijautą.

Kodėl verta kalbėti apie savo jausmus?

Kai mūsų emocinis pasaulis matomas, gali nutikti daug gražių dalykų. Dažnai mums nereikia, kad kažkas „išspręstų“ mūsų emocijas, joms pakanka, kad jas matome, priimame, jog jausti gali būti sunku, kartais nemalonu. Pasikalbėjęs apie tai kaip jautiesi, gali pamatyti, kad nesi vienas, sulaukti patvirtinimo – tavo išgyvenimai nėra keisti ar nenormalūs. Pokalbis atveria galimybes aktyviai pagalbai jei vien išklausymo šiuo metu negana.

Su kuo kalbėti?

• Pasirink artimą žmogų, su kuriuo turi šiltą ir palaikantį ryšį. Tai gali būti draugas, šeimos narys, mokytojas.
• Pasikalbėk su žmogumi, kuriuo pasitiki. Net jei tai nėra labai artimas žmogus, bet jauti, kad su juo lengva kalbėti, matai, jog jis įprastai nuoširdžiai priima tavo nuomonę, yra malonus ir palaikantis, tikėtina, kad bus pasiruošęs išgirsti ir bent trumpam pabūti su tuo, ką jauti.
• Kreipkis pokalbiui su specialistu. Jei jauti, kad neturi su kuo pasikalbėti apie savo emocijų pasaulį arba pokalbio su artimuoju nepakanka, psichikos sveikatos specialistai (psichologai, psichiatrai, socialiniai darbuotojai) ir emocinės paramos linijų savanoriai visada pasiruošę tave išgirsti.

Kaip pradėti pokalbį?

Pokalbio pradžia gali kelti nerimą, jaudulį, štai keletas pavyzdžių kaip gali inicijuoti pokalbį apie savo emocinę savijautą:

• „Pastaruoju metu man viskas atrodo labai sunku. Noriu apie tai pasikalbėti.“
• „Man liūdna, ir nežinau kodėl. Ar gali mane išklausyti?“
• „Aš nežinau, kas su manim vyksta, bet man tikrai sunku.“
• „Jaučiu, kad nebepajėgiu tvarkytis su savo mintimis ir jausmais.“

Tobulos pokalbio pradžios nebūna, pradėk kalbėti taip kaip išeina, po to bus lengviau.

Bijai, kad būsi nesuprastas?

Jei niekada neteko kalbėti apie savo emocijų pasaulį su kitais žmonėmis arba manai, jog tai ką jauti yra keista, baisu, nenormalu, tikrai gali būti neramu dėl to, kaip tavo atvirumą priims kiti. Atmink, jog dauguma žmonių yra geranoriški ir nori padėti, bet dažnai jie nežino, kad tau reikia pagalbos.

Pirmas pokalbis ne toks, kokio tikėjaisi?

Pasipasakojai ir atrodo, kad tavęs nesuprato? Bandyk dar kartą. Kai kurie žmonės taip pat gali nežinoti kaip kalbėti apie emocijas, kreipkis į kitą artimąjį arba specialistą.

Jausti ir kalbėti apie tai ką jauti nėra silpnumas, tai atvirumas sau bei drąsa kurti palaikantį ryšį su savimi ir kitais bei gerinti emocinę savijautą.

Jei tau sunku dabar – nebūk vienas, pasikalbėk

Kreipkis nemokamai anonimiškai psichologo konsultacijai Vaikų ir jaunimo palankių paslaugų kabinete Naujosios Vilnios poliklinikoje.