Širdis spurda, kvėpavimas greitėja, atrodo, kad su tavim vyksta kažkas labai negero...
Taip gali prasidėti panikos ataka – laikina kūno reakcija į stiprų ilgalaikį nerimą, stresą ar įtampą.
Medicinos psichologė Evelina Riepšaitė paaiškino, kodėl ji kyla, kaip ją atpažinti ir ką daryti, kai atrodo, kad prarandi kontrolę.
Panikos ataka – tai staigiai prasidedantis stipraus nerimo ar baimės epizodas.
Panikos ataką patiriantis žmogus gali jausti daug nemalonių, gąsdinančių pojūčių, sunerimti dėl savo sveikatos. Dažnai nutinka taip, jog panikos ataką patiriantis žmogus sunerimęs dėl patyrimų kūne, kreipiasi į medikus, kviečia greitąją pagalbą, panikos ataką patiriančiajam atrodo, jog tai ką jaučia signalizuoja apie grėsmę gyvybei. Iš tiesų, panikos ataka nekelia pavojaus gyvybei ir prieš kreipiantis į sveikatos priežiūros specialistus verta pastebėti ir tinkamai įvertinti ar jaučiami simptomai susiję su fizinės sveikatos negalavimais.
Nors panikos atakos metu patiriami intensyvūs išgyvenimai – tai laikina stipraus nerimo iškrova. Panikos atakos trunka trumpiau nei valandą, didžiausią intensyvumą pasiekia per pirmas kelias minutes, vėliau palaipsniui silpnėja.
Panikos atakai būdingi pojūčiai kūne:
- Greitas kvėpavimas, oro trūkumas.
- Galvos svaigimas ar skausmas.
- Padažnėjęs širdies ritmas, pagreitėjęs pulsas.
- Tirpimas arba dilgčiojimas galūnėse.
- Viso kūno arba kojų, rankų drebėjimas.
- Gausus prakaitavimas (šaltas arba karštas prakaitas).
- Pykinimas, vėmimas.
- Sunku išsėdėti vienoje vietoje.
Kartu su kūno pojūčiais atsiranda didelė baimė, jausmai ir mintys:
- Aš mirštu / numirsiu
- Negaliu kontroliuoti savęs
- Esu atitrūkęs nuo realybės
Panikos atakos metu dažnai tampame jautresni pojūčiams kūne. Gali atrodyti, kad ženkliai pagreitėja širdies plakimas, padažnėja pulsas. Mokslinių tyrimų duomenimis net 40 proc. panikos atakų metu širdies ritmas nepagreitėja. Tai reiškia, jog patirdami panikos ataką atkreipiame dėmesį į tai, ką jaučiame širdies srityje, nerimastingos mintys skatina sekti kiekvieną širdies dūžį ir atrodo, jog širdis plaka greičiau nei įprastai, lygiai taip pat kaip pamatę vorą kambaryje, apie jį galvodami pradedame jausti, kad jis ropinėja ant mūsų nors jo šalia mūsų net nėra.
Panikos ataka dar nereiškia psichikos sutrikimo. Ši nemaloni nerimo patirtis gali ištikti kartą gyvenime arba gali kartotis. Pasikartojančios panikos atakos gali būti susijusios su nerimo, nuotaikos sutrikimais ir kitais psichologiniais sunkumais. Gali atrodyti, jog panikos ataka kyla be aiškios priežasties, dažnai ji susijusi su padidėjusio nerimo būsena patiriant ilgalaikę įtampą, stresą, vykstant gyvenimo pokyčiams ar ištikus nelaimei ir jaučiant, kad sunku su tuo susitvarkyti. Mokantis efektyvios streso įveikos ir atsipalaidavimo būdų, praktikuojant sveiką gyvenseną ir subalansuotą dienos rutiną, panikos atakos gali pasireikšti rečiau arba visai nesikartoti.
Panikos atakai prasidėjus galime padėti sau ir sumažinti nemalonių pojūčių intensyvumą bei panikos atakos trukmę:
- Jei esi viešoje vietoje, rask nuošalesnį kampelį, pažįstamą aplinką kur jausiesi saugiau.
- Primink sau, kad panikos ataka nepavojinga gyvybei.
- Kvėpuok ramiai ir tolygiai.
- Atlik paprastą kvėpavimo pratimą arba judėjimo praktiką, kurią jau gerai moki.
- Sutelk dėmesį į konkretų daiktą aplinkoje, tyrinėk jį. Taip atitrauksi savo žvilgsnį nuo gąsdinančių pojūčių kūne.
- Paprašyk pagalbos, kad patikimas artimas žmogus su tavimi pasėdėtų, gali susitelkti į jo kvėpavimą, klausytis raminančio kito žmogaus balso.
Patyrus panikos ataką svarbus poilsis ramioje, saugioje aplinkoje. Pasikalbėk apie tai ką išgyveni su patikimu suaugusiuoju arba kreipkis psichologo konsultacijai.
Naujosios Vilnios poliklinikoje veikia Vaikų ir jaunimo palankių paslaugų kabinetas. Registruokis nemokamai anoniminei konsultacijai, jei nori sužinoti daugiau apie panikos atakas ir kaip sau padėti.
