Kompiuteriniai žaidimai jau senai tapo jauno žmogaus gyvenimo dalimi. Smalsu, kuo gi jie taip įtraukia? Medicinos psichologė Evelina Riepšaitė apie tai, kokią naudą jie teikia žmogaus laisvalaikiui, bendravimui bei kokios gali būti nesaikingo žaidimo pasekmės.
Kas daro kompiuterinius žaidimus patraukliais?
Kompiuteriniai ar internetiniai žaidimai yra įtraukiantys, siūlo įdomaus ir spalvingo pasaulio atvaizdus, taip pat, leidžia pasinerti į vaizduotės pasaulį, o virtualios realybės principas sukuria galimybę daryti tai ir būti tuo, kas realiame gyvenime nėra įmanoma. Kompiuteriniai žaidimai ne tik leidžia pasinerti į fantazijų pasaulį, bet gali atrodyti kaip saugi erdvė paauglio saviraiškai bei bendravimui. Virtualus bendravimas jaunam žmogui leidžia bandyti savo komforto ribas, įsitraukti į naujas socialines situacijas ir patirti mažesnes pasekmes nei bendraujant realybėje. Verta paminėti, jog žaidimai gali padėti lavinti tam tikrus įgūdžius, greitinti reakcijos laiką, mokyti strategijos kūrimo ar net užsienio kalbos.
Virtualus bendravimas: galimybės ir ribotumai
Nors galima suprasti, kodėl jauni žmonės renkasi kompiuterinius žaidimus, toks pomėgis neturėtų pakeisti realaus bendravimo bei patirčių su kitais žmonėmis, kadangi pilnai neatspindi realių socialinių situacijų, bendravimas socialinėje erdvėje nematant vienas kito veido išraiškų ir kūno kalbos, apriboja emocinio fono supratimą. Žaidimo simuliacijos leidžia praktikuoti socialinį atsaką, tolstame nuo autentiškos saviraiškos, nepatiriame tikro ryšio.
Anonimiškumas internete: pavojai jaunam žmogui
Dažnai bendravimas virtualioje erdvėje – anoniminis, tai gali kelti pavojų jaunesniems paaugliams, kyla tikimybė įsitraukti į pavojingas ar jaunam žmogui žalingas situacijas.
Kada kompiuteriniai žaidimai tampa žalingais?
Kompiuteriniai žaidimai gali tapti žalingi kai jiems skiriama daug laiko, ignoruojamos kitos veiklos ar įsipareigojimai, pamirštama pasirūpinti savo poreikiais. Ilgas įsitraukimas be pertraukų gali kenkti fizinei sveikatai, o žaidimas prieš miegą – sustabdyti melatonino gamybą, kuris atsakingas už paros ritmo reguliavimą, tai gali paskatinti miego sunkumus.
Stimuliacijos perteklius ir jos poveikis kasdienybei
Kompiuteriniai žaidimai – itin stimuliuojanti veikla, dažnas žaidimas gali lemti sunkumus susitelkti ties mažiau stimuliuojančia veikla. Tai tampa problema, nes mokantis gyvenimiškų įgūdžių, gilinant akademines žinias ar net bendraujant trūksta kantrybės, šios veiklos gali atrodyti nuobodžios, imama jų vengti, tolstama nuo žmogiškosios patirties.
Smurtiniai žaidimai: ką rodo tyrimai?
Vyrauja įsitikinimas, kad smurtiniai kompiuteriniai žaidimai skatina smurtinį elgesį. Visgi, moksliniai tyrimai tokio teiginio nepatvirtina. Tačiau rasta, jog smurtiniai žaidimai sumažina jautrumą smurtiniam elgesiui, tai reiškia, jog filmuose, žaidimuose ar realybėje matomas smurtinis elgesys mus nujautrina, smurtas tampa priimtinesnis nei atrodė anksčiau.
Sveikas balansas: kaip žaisti atsakingai?
Žaidžiant kompiuterinius žaidimus svarbiausia reguliuoti prie jų praleidžiamą laiką, nesirinkti tokios veiklos prieš miegą, daryti pertraukas ir siekti bendravimo bei įgūdžių ugdymo realiame gyvenime galimybių.
Kada verta kreiptis pagalbos?
Jauti, kad negali atsitraukti nuo kompiuterio, o kai galiausiai tai padarai, atrodo, kad kažkas tiesiog „ne taip“? Pasikalbėk su specialistu. Vaikų ir paauglių palankių paslaugų kabinete teikiamos nemokamos anoniminės psichologo konsultacijos.
